2022-01-19

Lietuvos paštas įgyvendino unikalią laiškų grąžinimo iniciatyvą – adresatams sugrąžino rekonstruojamo pastato šachtoje atrastus apie 50-ies metų senumo laiškus. Tarp jų – iškilaus Lietuvos kariuomenės ir ugniagesių sąjungos veikėjo, apdovanoto visuomenininko Motiejaus Karašos laiškas giminaitei. Sujaudinti laiškus gavę žmonės dalinosi susirašinėjimų istorijomis.

Rekonstruojant Vilniuje esantį buvusį pašto pastatą, aptiktas neįprastas radinys. Atidengus pastate esančią šachtą, joje rastas pluoštas laiškų. 

„Aplinkybės, kodėl laiškai buvo paslėpti, deja, nėra žinomos. Jie buvo praplėšti, atskirti nuo vokų, todėl tikėtina, kad buvo tikrinti. Sprendžiant iš pašto ženklų bei laiškų adresų, jie buvo parašyti maždaug prieš 50 metų. Sužinoję apie šį unikalų radinį, iškart ėmėmės aiškintis, kaip galėtume juos grąžinti adresatams“, – pasakoja Lietuvos pašto Klientų patirčių valdymo departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Šachtoje buvo rasta apie 18 laiškų. Nors vokai buvo suglamžyti ir gulėjo atskirti nuo laiškų, daugumą jų pavyko sugrupuoti pagal rašyseną. Tuomet Lietuvos pašto atstovai ėmėsi laiškų adresatų paieškos.

„Užduotis nebuvo lengva – kadangi, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, keitėsi gatvių pavadinimai, žmonių pavardės, šeimos keitė gyvenamąsias vietas, atsekti pavyko 4 adresatus. Nors praėjo daug laiko, norėjome, kad laiškai vis dėlto juos pasiektų. Tame matome ne tik savo, kaip pašto, pareigą, bet ir sentimentalią vertę žmonėms, kuriems laiškai buvo skirti“, – sako D. Žebrauskaitė.
 

Motiejaus Karašos laiškas grąžintas sūnui

Vienas iš rastų laiškų iškeliavo į Ameriką, kur šiuo metu gyvena laiško autoriaus Motiejaus Karašos sūnus. Motiejus Karaša – iškili Lietuvos istorijos asmenybė, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, Šaulių sąjungos narys, aktyviai veikė Lietuvos ugniagesių sąjungoje ir jai pirmininkavo, už visuomeniškumą apdovanotas Vytauto Didžiojo V laipsnio ordinu, Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu, Baltijos ugniagesių sąjungos medaliu.

Antrojo pasaulinio karo metu Karašų giminė iš Lietuvos išsisklaidė po visą pasaulį. Motiejus Karaša 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1951 m. persikėlė į JAV, Baltimorę, kur ir toliau aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje.

Alvydas Karaša – Motiejaus Karašos sūnus, prieš Antrą pasaulinį karą gimęs Kaune. Sužinojęs apie Lietuvoje rastą tėvo rašytą laišką, jis papasakojo, kad laiškas yra adresuotas jo tetai.  

„Žinojom, kad mūsų laiškai į Lietuvą sovietmečiu būdavo tikrinami ir kartais adresatų nepasiekė. Tikrai nepaprasta, kad minėtas laiškas atsirado“, – įspūdžiais dalinosi Alvydas Karaša.

Pasako jo, sovietinės okupacijos laikotarpiu laiškai buvo vienintelis būdas palaikyti ryšį su Lietuvoje likusiais giminaičiais. Laiškuose buvo dalinamasi kasdienio gyvenimo realijomis, asmeninėmis naujienomis. Motiejus Karaša vienintelis palaikė ryšį su Lietuvoje gyvenančia teta, o pats Alvydas daug metų susirašinėjo su tėvynėje gyvenusiu pusbroliu.

„Daugumą jo laiškų išsaugojau, kadangi jis gana smulkiai aprašė sovietmečio laikų gyvenimą ir kas pasikeitė po 1990-tų metų. Taigi, jo laiškai man buvo istorinio pobūdžio žinios“, – pasakojo Alvydas Karaša.
 

Atgautas laiškas nukėlė į vaikystę

Vilniuje gyvenanti gydytoja ponia Genowefa atgavo laišką, jai siųstą vaikystės susirašinėjimo draugės iš Lenkijos.

„Mano vaikystės laikais buvo labai madinga laiškais susirašinėti su vaikais iš socialistinių šalių. Bendravau su vaikais iš Čekijos, Lenkijos ir daugelio kitų Tarybų sąjungos respublikų. Iš dalies tai buvo padiktuota pionierijos bei komjaunimo, skatinant tautų draugystę. Netgi laikraščiuose buvo specialios skiltys, skirtos vaikams, norintiems susirašinėti“, – prisimena Genowefa.

Genowefai ir jos kartos vaikams laiškai buvo pagrindinis langas į pasaulį. Susirašinėjimas su kitų šalių vaikais padėjo plėsti geografijos ir kultūros žinias, lavinti kalbą, minčių raišką. Laiškuose buvo pasakojama apie mėgstamas veiklas, renkamas kolekcijas (buvo madinga kolekcionuoti pašto ženklus, degtukų dėžutes, atvirutes, aktorių nuotraukas), kalbama apie perskaitytas knygas, retkarčiais – apie filmus, kurių prieš beveik penkis dešimtmečius būdavo nedaug. Kartasi vaikai netgi siųsdavo siuntinius, dalindavosi nuotraukų iškarpomis, lėlių drabužėliais. Neretai buvo prašoma dalintis kontaktais su kitais vaikais, tokiu būdu plečiant susirašinėjimo ratą.

Ryšį su kai kuriais vaikystės susirašinėjimo draugais Genowefa palaiko ir šiandien. Per laiškus ne tik užsimegzdavo ilgalaikės draugystės, bet ir susikurdavo šeimos.

„Turiu draugę, kuri susirašinėjo su bulgaru ir  už jo ištekėjo. Laiškais jie bendravo ilgai, nuo pat vaikystės, o 1988-ais metais susitiko gyvai, įsimylėjo, susituokė ir išvyko gyventi į Bulgariją“, – pasakoja Genowefa.
 

Priminė ir kitas istorijas

Kalbėdama apie vaikystės laiškus, Genowefa prisiminė apie nepaprastą radinį, kurį neseniai aptiko savo močiutės sodyboje.

„Šiuo metu darome sodybos remontą ir ant vienos iš sienų, nuplėšę senus tapetus, radome prie sienos prikaltus laiškus”, – pasakoja Genowefa.

Laiškai buvo nuo Genowefos močiutės sesers, kuri su visa šeima – vyru ir trimis vaikais – 1946 metais buvo išvežti į Sibirą, kur labai sunkiomis sąlygomis prabuvo net septynerius metus.

„Ant tos sienos anksčiau kabojo kilimas, kuriame buvo nupiešti elniai. Vaikystėje, atvykę pas močiutė, mėgdavome į jį žiūrėti. Manėme, kad kilimas čia kabo dėl šilumos ir grožio. Pasirodo, po juo buvo slepiami laiškai iš Sibiro. Kadangi buvo tremiami tautos priešais laikyti žmonės, reikėjo slėpti bet kokius bendravimo pėdsakus”, – prisimena pašnekovė.

Dalis laiškų buvo apdegę ir kitaip apgadinti, tačiau išsaugoję sudėtingą šeimos istoriją. Genowefa papasakojo, kad močiutės sesers šeima po 7-erių metų tremties galiausiai sėkmingai išvyko gyventi į Lenkiją, o laiškai padėjo išsaugoti šeimos ryšį iki šios dienos.

2022-01-13

Lietuvos paštas informuoja, kad dėl vykstančių neramumų Kazachstano šalyje dalis avialinijų laikinai sustabdė skrydžius į Almatą ir tol, kol situacija stabilizuosis, siuntų į Kazachstaną gabenimui buvo parinkti alternatyvūs maršrutai. Dėl pašto paslaugų sutrikimų šalyje, siuntų pristatymo terminai gavėjams Kazachstane ilgės.

Įprastai siuntos į Kazachstaną buvo pristatomos per vidutiniškai 2 savaites, dabar siuntos keliaus apie 3–4 sav.

Jeigu bus ženklių pasikeitimų dėl paslaugų teikimo šia kryptimi, informuosime.

2022-01-10

Valstybės valdomos akcinės bendrovės Lietuvos paštas valdyboje darbą pradėjo naujas nepriklausomas valdybos narys – juo tapo Arnold Schroven. Tai pirmas kartas, kai prie bendrovės valdybos prisijungė ilgametę tarptautinę patirtį sukaupęs narys iš užsienio. Jis pareigas pradėjo eiti nuo 2022 m. sausio 10 d., gavus oficialų Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos sprendimą dėl neprieštaravimo jo kandidatūrai į įmonės valdybos nario pareigas.

A. Schroven logistikos sektoriuje yra sukaupęs 30-ties metų patirtį. Didžiąją dalį patirties jis įgavo dirbdamas vienoje didžiausių siuntų bendrovių Europoje – „DPDgroup“, kuri priklauso Prancūzijos pašto tarnybai „Groupe La Poste“. Pradėjęs karjerą kaip IT vadovas vienoje iš grupės įmonių Vokietijoje, vėliau joje užėmė generalinio direktoriaus pareigas, apie 4 metus tos pačios grupės įmonėje „GeoPost“ Prancūzijoje užėmė viceprezidento pareigas ir buvo atsakingas už tarptautinę grupės plėtrą. Nuo 2017 m. A. Schroven eina valdybos pirmininko pareigas vienoje didžiausių logistikos įmonių Vokietijoje „Night star express“, taip pat yra įkūręs konsultacinę bendrovę „Schroven Consulting“. 

„Europos siuntų rinka man yra gerai pažįstama – nuo procesų skaitmenizavimų iki plėtros galimybių išnaudojimo. Tikiu, kad sukauptą ilgametę patirtį galėsiu perteikti ir taip ne tik prisidėti prie itin svarbaus Lietuvos pašto etapo – sėkmingos transformacijos šiuolaikinio pašto link įgyvendinamo, bet ir auginant bendrovės konkurencingumą tokioje dinamiškoje aplinkoje“, – sako naujasis Lietuvos pašto valdybos narys A. Schroven.

Lietuvos pašto valdybą sudaro 5 nariai. Ją 4 metų kadencijai skiria LR Susisiekimo ministerija. Dabartinės valdybos kadencija prasidėjo 2020 m. gegužės mėn.

2022-01-06

Lietuvos paštas ir VšĮ „Kaunas 2022“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Joje numatyta, kad Lietuvos paštas 2022-aisiais metais atveria organizacijai buvusio Kauno centrinio pašto rūmus – juose visus metus vyks „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginiai.

„Iškeldami pašto veiklą iš istorinių pastatų visuomet ieškome sprendimų, kad pastatas būtų kuo greičiau prasmingai įveiklintas. Buvęs Kauno centrinio pašto pastatas yra išskirtinis savo istorija ir architektūros reikšme. Džiaugiamės, kad sprendžiant klausimus dėl naujojo pastato savininko, šis išskirtinis pastatas rado laikinus šeimininkus, kurie rūmų erdves išnaudos prasmingai veiklai bei atvers duris plačiajai visuomenei,“ – sako Lietuvos pašto komunikacijos vadovė Ugnė Bartašiūtė.

Numatyta, kad buvę Kauno pašto rūmai bus naudojami kaip „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių erdvė, kurioje šiais metais vyks susitikimai su kūrėjais, parodos, instaliacijos ir kitos kultūrinės iniciatyvos. Planuojama, kad 2022-ųjų eigoje čia bus surengtos akcentinės metų parodos: vasarai čia įsikurs paroda ,,1972: pramušti sieną", skirta Romui Kalantai atminti, o rudenį pasitiks Ostralės bienalės paroda „Srovės nepasroviui / Vandens galia“, kurioje bus eksponuojami įspūdingi menininkų darbai, anksčiau pristatyti vienoje didžiausių Vokietijos šiuolaikinio meno parodų. Jau šį mėnesį rūmuose vyks ir vienas svarbiausių „Kaunas 2022“ programos renginių – Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleidžianti tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“, kuri lankytojams duris atvers Kauno – Europos kultūros sostinės titulo atidarymo savaitgalį.

„Bendradarbiavimas su Lietuvos paštu turi stiprią simbolinę prasmę, kadangi misija stiprinti bendruomenių ryšius atliepia ir „Kaunas 2022“ programos tikslus – sujungti miesto ir rajono gyventojus bei menininkus naujiems kultūriniams potyriams. Istoriniame pastate vyks ne viena paroda, artimiausioji – „Modernizmas ateičiai 360/365“, tad ekspozicijos įrengimas Kauno centriniame pašte – vienas esminių, jau dabar matomų, bendradarbiavimo rezultatų. Tarptautinės parodos turiniu siekiama kurti emocinį ryšį su 20 amžiaus architektūros paveldu – Europoje ir Kaune, tame tarpe ir pačiais centrinio pašto rūmais, kurie ne vienam kūrėjui yra tapę įkvėpimo meninei interpretacijai šaltiniu,“ – teigia tarptautinės parodos „Modernizmas ateičiai 360/365“ kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė.

Daugiau apie renginius galima rasti informacijos čia.

Buvę Kauno centrinio pašto rūmai atidaryti 1932 m. Juos kūrė architektas Feliksas Vizbaras. Šie rūmai laikomi išskirtinės istorinės ir kultūrinės vertės kultūros paveldo objektu, reprezentuojančiu Kauno modernizmo architektūrą. Visai neseniai rūmai buvo įrašyti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. 

Šiuo metu pastatas priklauso Lietuvos paštui, tačiau rūmai nėra tinkami šiuolaikinei pašto veiklai, be to, pastato išsaugojimui ir naudojimui reikalingos didelės investicijos, kurių bendrovė negali skirti. Siekiant užtikrinti reikiamas investicijas pastato atnaujinimui bei prasmingam prikėlimui, pastatą Kultūros ministerija planuoja išpirkti. Atlikus pastato įveiklinimo galimybių studiją, pagrindinė rekomendacija – išpirkus pastatą jame įsteigti daugiafunkcį Architektūros centrą, vykdantį ir muziejinę veiklą.
 

Pristatomasis vaizdo klipas:

2022-01-06

Nuo 2022-ųjų sausio Lietuvos paštas „Sodros“ išmokas, įskaitant ir pensijas, pristatys beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Artėjant išmokų mokėjimo laikotarpiui, Lietuvos paštas primena jų mokėjimo tvarką.

Pirmą kartą nuo 2013 metų „Sodros“ išmokas pristatysime tokiam dideliam gavėjų kiekiui visoje Lietuvoje. Iki šiol kai kuriose apylinkėse gyventojus aptarnavo kiti paslaugų tiekėjai. Atsižvelgdami į artėjančius pokyčius, norime priminti išmokų gavėjams, kad jas nuo sausio mėnesio pristatys Lietuvos pašto darbuotojai. Taip pat, kad išmokų įteikimo procesas būtų sklandus, primename ir jo tvarką“, – sako Lietuvos pašto komunikacijos vadovė Ugnė Bartašiūtė.

Būtinas dokumentas

Pensijos ir kitos išmokos gyventojams išmokamos nuo kiekvieno mėnesio 10-os iki 26-os dienos. Prieš įteikdamas išmoką Lietuvos pašto darbuotojas išmokos gavėjo prašo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tai gali būti pasas arba asmens tapatybės kortelė. Jei išmoką už gavėją atsiima kitas asmuo, būtina pateikti įgaliojimą (jį supaprastinta tvarka galima išsiimti Registrų centro interneto svetainėje). Atsiimdamas išmoką gavėjas turi pasirašyti išmokos mokėjimo kvite ir planšetėje. Laikantis saugumo pandemijos laikotarpiu kvite prašoma pasirašyti asmeniniu rašikliu.

Išmokas pristatys ir naujose savivaldybėse

Nuo 2022-ųjų sausio mėnesio Lietuvos paštas išmokas pristatys visoje Lietuvos teritorijoje, išskyrus Druskininkų, Vilkaviškio, Klaipėdos, Kretingos ir Anykščių savivaldybes – jose išmokas nešios kitos įmonės.

Čia pateikiamas sąrašas, kur Lietuvos pašto darbuotojai pakeis iki šiol „Sodros“ išmokas pristačiusias įmones – būtent šių teritorijų gyventojams pokyčiai yra aktualiausi.

Ten, kur „Sodros“ išmokas Lietuvos paštas pristatė ir iki šiol, tvarka nesikeis.

Jeigu pereinamuoju laikotarpiu gyventojams kiltų klausimų dėl išmokų pristatymo, kviečiama kreiptis bendruoju Lietuvos pašto telefonu 1842.

Pensijas nešios trejus metus

Laimėjęs „Sodros“ viešąjį konkursą, nuo 2022 metų sausio Lietuvos paštas aptarnaus 42 „Sodros“ skyrių aptarnaujamų teritorijų klientus – laiškininkai pensijas ir kitas išmokas kas mėnesį pristatys beveik 240 tūkst. gavėjų. Tokia apimtimi išmokas Lietuvos paštas pristatys trejus metus – iki 2024 metų pabaigos.

2022-01-03

Primename, kad nuo š. m. sausio 1 dienos įsigaliojo nauji pašto siuntų siuntimo tarifai privatiems klientams. Tarifai taikomi visose Lietuvos pašto paslaugų teikimo vietose.

Su naujaisiais tarifais susipažinti galite čia:

• Lietuvoje siunčiamų pašto siuntų tarifai. 
• Į užsienį siunčiamų pašto siuntų tarifai.

Svarbu: kartu su naujaisiais tarifais nebeliko atskiro registravimo mokesčio – nuo šiol  korespondencijos siuntos skirstomos į dvi kategorijas – registruotas („Pasirašytinai“) arba paprastas („Be sekimo“). 

Atkreipiame dėmesį, kad pastarąjį kartą Lietuvoje siunčiamų pašto siuntų tarifai buvo keičiami 2018 metais, į užsienį siunčiamų siuntų – 2014 metais. Per šį laikotarpį ženkliai pasikeitė paslaugų teikimo sąnaudos. Sąnaudų pokytį spartina ir pandeminė situacija, išaugę atsiskaitymo tarp pasaulio paštų kaštai ir siuntų transportavimo sąnaudos, taip pat augantis darbo užmokestis bei vykdomos būtinosios investicijos į technologinius sprendimus, siekiant kokybiško paslaugų teikimo ateityje.

2021-12-28

Lietuvos paštas 2022-aisiais metais laiškininkus aprūpins daugiau nei 300 naujų automobilių. Jie bus naudojami nuomos pagrindu. Viešąjį konkursą dėl automobilių nuomos ir priežiūros laimėjo tiekėjų grupė, sudaryta iš AB „SEB bankas“, UAB „Autovici“, UAB „Sostena“, UAB „Autolux“. Pasirašytos bendradarbiavimo sutarties vertė siekia daugiau nei 5,3 mln. eurų be PVM.

„Rinkoje įvykusi transformacija, kai laiškininkai pristato vis daugiau siuntų, automobilis tampa nebe pagalbine, o būtina darbo priemone. Įgyvendindami šį projektą siekiame automobiliais aprūpinti kuo daugiau laiškininkų, taip ne tik gerinant jų darbo sąlygas, bet ir suteikiant galimybę apylinkėse judėti patogiau, greičiau ir vienu kartu aptarnauti daugiau gavėjų“, – sako Lietuvos pašto tinklo direktorius Jonas Sadauskas. 

Laiškininkų aprūpinimą automobiliais paskatino ir sėkminga mobiliojo laiškininko projekto praktika, kai kaimiškosiose vietovėse pašto skyrius pakeitė mobilieji laiškininkai – jie visas įprastas pašto paslaugas suteikia kliento namuose. Naujasis laiškininkų aprūpinimo automobiliais projektas prasidėjo šiais metais – lapkričio pradžioje automobiliais buvo aprūpinti visi Šiaulių miesto bei rajono laiškininkai.

Pagal pasirašytą automobilių nuomos sutartį, nauji automobiliai bus pristatomi 3 etapais, pirmieji automobiliai Lietuvos paštą pasieks 2022 m. liepos pabaigoje. Renkantis automobilius buvo atsižvelgta į tokius kriterijus kaip jo talpumas, degalų rūšis, integruotas GPS, taip pat į CO2 emisijos rodiklius – siekiama, kad automobiliai būtų kuo draugiškesni aplinkai.

Lietuvos pašto autoparke šiuo metu daugiau nei 600 automobilių. Iš jų 2019-2021 metais nuomos pagrindu įsigyti tarnybiniai automobiliai, kuriais buvo aprūpinti 468 mobilieji laiškininkai. Praėjusį spalį bendrovė išsinuomojo du pilnai elektra varomus mikroautobusus, kuriais pristatomos siuntos Vilniaus mieste. 2021 m. Lietuvos paštas papildomai išsinuomojo 60 naujų lengvųjų krovininių automobilių siuntų pristatymui.

2021-12-21

Šią savaitę Lietuvos gyventojus pasieks didžioji dalis šventinių siuntų, tarp kurių – ir siuntos iš ne ES šalių. Lietuvos paštas primena, kad nuo š. m. liepos 1 d. vadovaujantis ES Tarybos nutarimu visas dovanas, kaip ir kitas siuntas, gautas iš ne ES šalių, reikia deklaruoti. Priklausomai nuo dovanos vertės, galimi ir muito mokesčiai. Dovana laikoma siunta, be jokio atlygio siunčiama privataus asmens kitam privačiam asmeniui. Šiuo metu beveik kas antra deklaruojama siunta yra dovana. Nors dovanos deklaravimo procesas nėra sudėtingas, Lietuvos paštas primena svarbiausius žingsnius sklandžiam dovanos deklaravimui atlikti.

„Šiemet – pirmosios žiemos šventės visoje Europoje, kai dovanomis, siunčiamomis iš ne ES šalių nustebinti giminaičių, deja, nebepavyksta. Jungtinė Karalystė, JAV, Kanada, Norvegija, Rusija – tai tik dalis šalių, iš kurių dovanų gaunama daugiausiai. Norėdami atsiimti dovanas gavėjai turi pateikti duomenis apie siuntos turinį ir vertę. Vykdydami ES Tarybos nutarimą, stengiamės, kad siuntas, tarp jų ir dovanas, deklaruoti būtų kuo paprasčiau, todėl nuolat tobuliname sistemas, diegiame palengvinimus. Matome, kad klientai vis labiau pripranta prie šio pokyčio, kasdien sulaukiame vis mažiau jų klausimų, tačiau suprantame, kad šventiniu laikotarpiu daliai gyventojų tai vis dar gali būti nauja, todėl skatiname ir siuntėjus padėti, ypač vyresniems artimiesiems, deklaruoti dovanas“, – sako Klientų patirčių valdymo departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Dovana – tai siunta, kuri neatlygintinai siunčiama privataus asmens kitam privačiam asmeniui. Iš el. parduotuvės siunčiama prekė negali būti laikoma dovana, net jeigu ji yra apmokėta ne gavėjo. Visas dovanas, atvykusias į Lietuvą iš ne ES šalių, nepriklausomai nuo jų vertės, reikia deklaruoti. Iki 45 eurų vertės dovanos nėra apmokestinamos. Dovanos, kurių vertė nuo 45 iki 150 eurų, apmokestinamos tik importo PVM, o kai vertė didesnė nei 150 eurų, papildomai ir importo muitu.

Kaip deklaruoti dovaną?

Dovanai pasiekus Lietuvą gavėjas gauna SMS žinutę arba el. laišką apie atvykusią ir būtiną deklaruoti siuntą-dovaną. Pirmas žingsnis, ką reikia atlikti, spausti gautą nuorodą ir atsivėrusioje formoje pasirinkti, kaip norima deklaruoti dovaną – per Lietuvos paštą ar savarankiškai (per LR muitinės platformą arba per kitą tarpininką).

Pasirinkus deklaruoti per Lietuvos paštą, toliau atsivėrusioje formoje reikės pateikti visus prašomus duomenis apie siuntos turinį ir vertę. Svarbu:

• dovanos vertę nurodyti yra būtina, nulinės vertės nėra galimos. Nežinant, kokia yra dovanos vertė ar siuntos turinys, reikėtų susisiekti su dovanos siuntėju ir pasiteirauti;
• būtina prisegti dovanos vertę nurodančius dokumentus. Jeigu pateikti vertę įrodančių dokumentų nėra galimybės (pvz., dovana yra rankų darbo daiktas), galima prisegti susirašinėjimą su artimuoju arba laisvos formos paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad tai yra dovana.

Apie siuntai taikomus mokesčius gavėjas informuojamas SMS žinute arba el. laišku. Lietuvos pašto tarpininkavimo mokestį ir importo mokesčius, jei dovana yra apmokestinama, reikėtų sumokėti prisijungus prie Lietuvos pašto savitarnos. Už dovanos deklaravimą per Lietuvos paštą taikomas 3 eurų Lietuvos pašto tarpininkavimo mokestis (jei siuntos vertė viršija 150 Eur – 18 Eur). Tik sumokėjus taikomus mokesčius dovana bus perduota pristatymui.

Pasirinkus deklaruoti dovaną savarankiškai, toliau siuntos deklaravimu gavėjas turi pasirūpinti pats (per LR muitinės platformą arba per kitą tarpininką), t. y. pateikti duomenis deklaracijai ir sumokėti importo ir pasirinktų tarpininkų prašomus mokesčius per jų platformas.

Atkreipiamas dėmesys, deklaruojant savarankiškai Lietuvos pašto savitarnoje sumokėti reikės ir siuntos administravimo mokestį (2 Eur). Jis taikomas siuntų, kurios deklaruojamos ne per Lietuvos paštą, saugojimo, apdorojimo ir informacijos perdavimo muitinei sąnaudoms padengti. Svarbu: tik sumokėjus Lietuvos pašto taikomą administravimo mokestį, siunta bus perduota pristatymui.
 

Daugiau informacijos apie dovanų deklaravimą galite rasti specialiame Lietuvos pašto puslapyje.

2021-12-17

Informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, nuo 2022 m. sausio 1 d. keičiasi prenumeratos platinimo kaime tarifai.

2022 m. sausio mėnesį įsigaliosiantys prenumeratos pristatymo kaime tarifai pateikiami lentelėje:

2021-12-15

Šiandien, gruodžio 15 dieną, duris atveria dar du pagal naują koncepciją įrengti Lietuvos pašto skyriai – Mažeikių centro paštas (Žemaitijos g. 38, PC „Rimi“) ir Lazdijų paštas (Senamiesčio g. 1). Abu skyriai įkurti moderniose patalpose, kuriose įrengtos patogios klientų aptarnavimo salės, savitarnos zonos, užtikrinimas žmonių su negalia patekimas į patalpas. Iš viso pagal šią modernią koncepciją atnaujinti jau 57 Lietuvos pašto skyriai.

„Skyrių atnaujinimas yra vienas iš strateginių įmonės prioritetų, siekiant klientams paslaugas teikti ne tik kokybiškai, bet ir šiuolaikiškai bei patogiai. Perkeldami skyrius siekiame juos įkurti gyventojams patogiose ir dažnai jų lankomose vietose, pavyzdžiui, prekybos centruose. Renkamės vietas, kurias patogu pasiekti tiek automobiliu, tiek pėsčiomis, o įėjimas į patalpas pritaikytas ir žmonėms su negalia. Ne išimtis ir naujieji Mažeikių centro bei Lazdijų paštai. Maloniai laukiame Mažeikių ir Lazdijų gyventojų šiuolaikiškuose pašto skyriuje“, – sako Lietuvos pašto tinklo vadovas Jonas Sadauskas.

Į naujai įrengtas Mažeikių centro pašto patalpas perkeltas skyrius, anksčiau veikęs adresu Laisvės g. 38. Naujajame pašte įrengti 3 klientų aptarnavimo langeliai. Pašto darbo laikas nesikeičia, naujasis pašto skyrius dirbs pirmadienį–penktadienį nuo 9:00 val. iki 18:00 val., taip pat klientus aptarnaus ir šeštadieniais – nuo 9:00 val. iki 13:00 val.

Primenama, kad Sveikatos apsaugos ministerijai nusprendus, jog nuo rugsėjo 13 d. į prekybos centrus, kurių prekybos plotas didesnis nei 1500 kv. metrų, galima įeiti tik su galimybių pasu, Mažeikių centro pašto skyriuje bus aptarnaujami tik galimybių pasus turintys klientai. Daugiau informacijos, kaip pasinaudoti paslaugomis neturint galimybių paso, galima rasti čia.

Lazdijuose naujose patalpose įsikūrė pašto skyrius, anksčiau veikęs adresu Vilniaus g. 19. Klientų patogumui jis perkeltas visai netoli – į kitą gatvės pusę. Skyriuje klientai taip pat bus aptarnaujami patogesnėje ir šiuolaikiškesnėje salėje prie 2 klientų aptarnavimo langelių, patogiai galės pakuoti ir adresuoti siuntas savitarnos zonoje. Pašto skyriaus darbo laikas nesikeičia – pirmadienį–penktadienį klientai bus aptarnaujami tiek nuo 09:00 val. iki 18:00 val., šeštadieniais – nuo  9:00 val. iki 14:00 val.

Įrenginėjant naujas pašto skyrių patalpas, užtikrintas žmonių su negalia bei žmonių su vaikų vežimėliais patekimas į patalpas. Taip pat daug dėmesio skirta ir darbuotojų patogumui: įrengtos patogios darbo vietos, specialūs stelažai, skirti siuntoms sudėti ir skirstyti, virtuvėlė, persirengimo kabinos.